Priekules muiža

Preekuln (Priekulės) vietovė pirmą kartą paminėta 1483 m., kai Livonijos ordino magistras už nuopelnus mūšiuose suteikė žemę riteriui Nikolausui fon Korfui. Dėl palankios Priekulės dvaro vietos ateityje čia susiformavo svarbi ir pelninga prekybos vieta. Laikui bėgant išaugo gyvenvietė, vėliau – miestelis, o galiausiai ir miestas. Priekulės dvaras (dar vadinamas Priekulės pilimi) pastatytas XVIII a.

Vakarų Europos įtakos paskatinti, XIX a. pabaigoje dvarininkai ėmė modernizuoti savo dvarus, tarp jų ir Korffų baronai. 1887 m. Liepojos architektas Paulas Maksas Berči (Bertschy) barono Korffo užsakymu parengė du Priekulės pilies rekonstrukcijos projektus. Baronas pasirinko puošnesnį, neogotikos stiliaus variantą. Trijų aukštų raudonų plytų pastatą papildė balkonas su išėjimu iš salės, plačios paradinės laiptinės, vedančios upės šlaitu į parką, bei apžvalgos bokštas, tapęs dvaro ansamblio dalimi.

Antrojo pasaulinio karo metu nepažeistas liko tik dvaro rūsys. Pagrindinis dvaro pastatas ir įvažiavimo vartai (vadinami Priekulės Švedų vartais) buvo atstatyti 1950-aisiais, o apžvalgos bokštelis – 1980-aisiais. Šiuo metu Priekulės dvare veikia mokykla. Lankytojai gali užlipti į bokštą ir pasigrožėti apylinkių panorama. Apsilankymą bokšte būtina suderinti iš anksto, susisiekus su Priekulės turizmo informacijos centru.