„Dunča bunkeris” su atminimo lenta „Tėvijos vanagai”
Dunča bunkurs, Otaņķu pagasts
„Dunča bunkeris” su atminimo lenta „Tėvijos vanagai” yra įsikūręs Otaņku parapijoje, vietoje, kur Antrojo pasaulinio karo metu buvo pirmasis nacionalinės pasipriešinimo organizacijos „Tėvijos vanagai” partizanų bunkeris.
1945/46 metų žiemą Bārtos parapijos Ķīburi kaime trys patriotiškai nusiteikę vaikinai, vadovaujami Alfredo Tilibo (buvęs 19-osios SS divizijos legionierius), įkūrė nacionalinio pasipriešinimo judėjimą „Tėvijos vanagai”. Šis judėjimas greitai išaugo iki 200 narių, kilusių iš įvairių vietų: Liepojos, Aizputės, Nicos, Dunikos, Grobiños, Bārtos ir Gaviežės. Judėjimas kovojo už Latvijos išlaisvinimą.
Bunkerio, kuriame gyveno partizanai, matmenys buvo 4 x 4 metrai ir jis buvo pastatytas iš storų, horizontaliai guldomų rąstų. Įėjimas buvo iš viršaus, pakėlus liuką, kurį uždengė mažas augantis pušelis, po kuriuo buvo laiptai. Gultai buvo dviejuose aukštuose, ir kiekviename jų buvo vieta 7-8 vyrams. Deja, Dunča bunkeris buvo rastas ir susprogdintas 1947 metais.
Nacionaliniai partizanai visoje Baltijoje tikėjosi pagalbos iš britų ar amerikiečių, kad išlaisvintų Latviją. Tačiau nei viena, nei kita šalis nesiruošė pradėti karo su SSRS. Nors latvių nacionaliniai partizanai buvo fiziškai nugalėti, okupantai nesugebėjo sunaikinti tautos idėjos apie laisvą ir nepriklausomą Latviją. Tai yra pagrindinis miško brolių karo nuopelnas.
Šiandien šioje vietoje galima matyti žemės įdubą, kur kadaise buvo Dunča bunkeris. Vieta yra miške, ir bet kuris suinteresuotas asmuo gali laisvai prieiti prie jos bet kuriuo metu be išankstinės registracijos.
Šalia yra pikniko vieta su pavėsine.
Atminimo lenta buvo atidengta 2005 metų rugsėjo 9 dieną. Granitinį stėlę įrengė Latvijos nacionalinių partizanų asociacija bendradarbiaudama su Nicos savivaldybe, Bārtos miško urėdija ir Rudes pagrindine mokykla.
Bunkerio maketą ir daugiau informacijos apie bunkeri galima apžiūrėti Otaņku senienų saugykloje, Rudoje, Otaņku parapijoje.