Nicos Didžiojo dvaro klėtis
Nicos Didžiojo dvaro klėtis yra autentiškas vietinės reikšmės architektūros paminklas, esantis Nicos centre. Klėtis pastatyta 1853 m. ir buvo Nicos Didžiojo dvaro komplekso dalis. Dvaro komplekse buvo keli pastatai: gyvenamasis namas, pieno perdirbimo pastatas, pašto ir raštininko biuras, ledo rūsys, arklidė su vežiminėmis, vištidė, kiaulidė, tvartas, buvusi alaus darykla, paversta kalve, buvusi spirito varykla, tapusi bežemių namu, klėtis, sargo namas, ūkio tvartas, vėjo malūnas, bulvių rūsys, arklidė ir dvi klėtys su rūsiu. Dvaro teritorijoje taip pat buvo vaizdingas tvenkinys. Nors klėtis išlaikė originalią struktūrą su nedideliais pokyčiais, iki šių dienų išliko tik Didžiojo dvaro klėtis.
Pradiniai dvaro savininkai nėra žinomi, nes jie dažnai keitėsi, tačiau žinoma, kad vienu metu dvaras priklausė Kuršo hercogui Jokūbui. Tuo metu Nicos dvaras buvo vienas didžiausių hercogo dvarų. Vėliau, 1795 m., prijungus Kuršą prie Rusijos, Nicos dvaras ir parapija tapo Rusijos valstybine nuosavybe, o tai nepasikeitė iki Latvijos valstybės įkūrimo. Taigi klėtis tarnavo Kuršo hercogystei, vėliau Kuršo gubernijai kaip karūnos dvaras, o vėliau – įvairių savivaldybių ūkiniams tikslams. Deja, apie patį dvarą informacijos išliko nedaug, nes gaisro metu buvo sunaikinti visi su pastatu susiję dokumentai.
Klėtis pastatyta iš laukų akmenų ir raudonų plytų, būdingų XVIII–XIX a. dvarų architektūrai. Originalus čerpių stogas prideda žavesio parapijos centro kultūriniam peizažui. Klėtis yra masyvi ir lakoniškos formos, naudota kaip sandėlis. Šiandien jos ūkinis naudojimas yra minimalus, tačiau šiuo metu vykdomas projektas, siekiant modernizuoti pastatą ir pritaikyti jį naujoms funkcijoms.