Pape
Patekimas: Maršrutas yra prie Papos ežero pietvakarinio kranto. Nuo A11 kelio Liepoja-Klaipėda ties Rucava reikia pasukti dešinėn į V1221 kelią ir važiuoti 9 km iki Papos kanalo.
Automobilių stovėjimas: Automobilius galima patogiai pastatyti stovėjimo aikštelėse prie Papos švyturio ir „Dzintarvēji“ arba tinkamose vietose kelkraščiuose, laikantis kelių eismo taisyklių.
Atstumas ir laikas: Maršruto ilgis 13 km. Žygis pėsčiomis trunka apie 5 valandas. Dviračiu – apie 2 valandas.
Specialios pastabos: Nėra.
Ženklai ir patogumai: Stovėjimo aikštelėse prie Papos švyturio ir „Dzintarvēji“.
Viešasis transportas: Nėra.
Artimiausi maršrutai: „Nida“, „Papos ežero šiaurinis galas“, „Laukinių arklių ganyklos“.
Sezonas: Paukščių stebėjimas galimas ištisus metus dienos metu. Naktiniams žygiams tinkamiausias laikas – nuo balandžio iki liepos, siekiant stebėti pelėdas, meldinių paukščių ir devynbalsių rūšis.
Judėjimo būdai: Maršrutu galima keliauti visus metus pėsčiomis arba automobiliu. Pėsčiomis patartina maršrutą suskirstyti į trumpesnius etapus. Pavasarį, vasarą ir rudenį galima naudotis dviračiu.
Papos ežeras kartu su Nidos pelke yra vienas iš penkių RAMSAR šlapžemių Latvijoje. Čia aptinkama didelė biologinė įvairovė, ypač gėlo vandens buveinėms būdingos augalų ir gyvūnų rūšys. Rudenį Papa yra geriausia paukščių stebėjimo vieta Latvijoje. Milijonai paukščių praskrenda per šią teritoriją migruodami į pietus. Šį reiškinį lemia unikali geografinė padėtis – viena vertus Baltijos jūra, kita vertus Papos ežeras, sudarantis siaurą sausumos ruožą. Pavasarį taip pat vyksta paukščių migracija, bet ji mažiau intensyvi. Iš viso maršrute užfiksuotos 274 paukščių rūšys.
1. Papos švyturys
Puiki vieta jūros paukščių stebėjimui. Pavasario migracijos metu (nuo kovo iki gegužės) virš jūros galima stebėti šimtus tūkstančių vandens paukščių, migruojančių į šiaurines perėjimo vietas – juodakakliai ir raudonakakliai narai, juodosios antis, ledinės antys, šviesakakliai klykuoliai, mažieji dančiasnapiai ir kt. Vasarą čia peri pupuikis, juodasis raudonuodegis, žaliukė ir kregždė.
2. Papos molas ir kanalo žiotys
Gera vieta stebėti sausumos ir jūros paukščių migraciją. Pajūryje dažnai bangos išmeta raudonųjų dumblių mases, kurios pritraukia tilvikus, jūrinukus ir kirlikus. Migracijos metu čia pastebimos retos rūšys, tokios kaip didysis pievinis kalviukas, Viduržemio jūros kiras ir purpurinis tilvikas, kurie Latvijoje neperi.
3. Līgupės-Paurupės kanalo apylinkės
Tinka stebėti kaimo ir žemės ūkio paukščius. Migracijos metu kanalo nendrynuose ir krūmynuose galima stebėti įvairių devynbalsių rūšių, kalviukų, startų, raudongalvių’ rūšis. Vasarą pievose peri griežlė, raudonviršė ir didžioji raudonviršė. Maistui čia lankosi ausuotoji pelėda ir laukinis sakalas.
4. Laukinių žolėdžių ganyklos prie Brušvītių
Puiki vieta vandens ir pievų paukščių stebėjimui. Pavasarį ir rudenį čia būriuojasi šimtai tilvikinių ir ančių. Teritorijoje medžioja jūrinis erelis, raudonoji erelė ir pievinė lingė. Pakrantės pievose peri krantinis tilvikas, griežlė, geltonoji kalviukė, pievinis kalviukas, raudonviršė. Netoliese esančiuose miškuose peri pilkoji geninė, mažoji geninė, tikušis, volungė ir pelinis suopis.
5. Laukinių žolėdžių ganyklos prie Līgupės-Paurupės kanalo
Pievos tarnauja kaip maitinimosi vieta ežero paukščiams – nendrinė lingė, gervė, žąsys. Vasarą teritorijoje galima pamatyti kregždžių sakalą, lakštingalą, meldinę devynbalsę, pievinį kalviuką, juodąjį gandrą. Taip pat galima išvysti labai retą gyvatėdį, kuriam Papos ežero apylinkės yra viena iš paskutinių perėjimo vietų Latvijoje.
Dienvidkurzemės paukščių sąrašas_spausdinimui