Durbės ežero paukščių stebėjimo bokštas

Kaip nuvykti: Maršrutas yra 187 km nuo Rygos ir 24 km nuo Liepojos. Norint pasiekti paukščių stebėjimo bokštą prie Durbės upės, reikia nusukti nuo A9 plento link Aisterės ir nuvažiuoti 2 km iki Durbės ežero. Norint pasiekti antrą vietą, ties Durbės piliakalniu reikia pasukti į mažą žvyruotą keliuką link Durbės ežero.

Automobilių stovėjimas: Automobilį galima patogiai pastatyti abiejose aikštelėse prie Durbės ežero.

Atstumas ir laikas: Nėra.

Specialios pastabos: Abiejose vietose įrengti stendai apie Durbės ežerą ir ten gyvenančias žuvų rūšis.

Ženklai ir patogumai: Patogumai yra prie paukščių stebėjimo bokšto.

Viešasis transportas:
Ryga – Durbė: 06:45 (per Jelgavą / 4 val.); 11:05 (Pr-Sk); 11:45 (Pr-Št); 12:40; 13:55; 14:55; 15:25 (Pr-Sk); 16:35 (Pr-Pn); 18:00; 19:40; 20:30 (Pr-Sk).
Durbė – Ryga: 06:00 (Pr-Pn); 08:55 (Pr-Št); 10:20; 12:45; 13:25; 14:47; 16:49; 18:49; 20:09 (Pr-Sk). Kelionės trukmė 3,2 val.
Liepoja – Durbė: 05:10; 05:40 (Pr-Pn); 06:00; 06:25; 08:05; 08:35; 10:00; 12:25; 12:40 (Pr-Sk); 13:05 (Pr-Pn, Sk); 14:20; 14:45; 16:25; 18:25; 19:45 (Pr-Sk).
Durbė – Liepoja: 09:12 (Pr-Št); 10:57; 12:51; 14:23 (Pr-Sk); 15:05 (Pr-Št); 15:58; 17:15; 18:15; 19:13; 10:45; 21:08 (Pr-Sk); 21:15 (Pr-Št); 23:00; 23:15 (Pr-Sk). Kelionės trukmė 30 min.

Artimiausi maršrutai: „Durbė“, „Līgutu parkas“, „Aisterės laukai“.

Sezonas: Paukščių stebėjimui tinkamos vietos visus metus (jei ežeras neužšąla). Gera vieta vandens paukščių stebėjimui visus metus. Pavasarį, balandžio–gegužės mėnesiais, migruoja daug įvairių dieninių plėšriųjų paukščių – suopiai, pesliai, sakalai ir kt.

Iš viso maršrute stebėta 138 paukščių rūšys.

Durbės ežero paukščių stebėjimo bokštas pastatytas 2018 metais. Galima stebėti paukščius, gyvenančius vakarinėje ir pietinėje ežero pakrantėje ir nendrynuose – didįjį baublį, Seivi startinį, juodąją žuvėdrą, didžiąją baltąją garnį, kuoduotąjį kragą, pilkąją ančių ir kitus vandens paukščius. Migracijos metu ežere gali susirinkti net keli šimtai klykuolių, ančių ir žąsų. Aplink bokštą peri baltasparnė kielė, ilgauodegė zylė, nendrinis startinis ir pelkinis startinis.

Antra vieta yra pietiniame ežero gale. Čia įrengta nedidelė aikštelė, kurią taip pat galima patogiai naudoti paukščių stebėjimui. Rūšių sudėtis panaši kaip nuo paukščių stebėjimo bokšto, tačiau daugiau sutinkama kaimo paukščių rūšių, nes šalia yra pievų užliejamos lankos. Tai gera vieta plėšriųjų paukščių stebėjimui pavasario migracijos metu. Galima stebėti didžiąją klastą, medžioklinį sakalą, rudąjį startinį, meldinį startinį, krantinę kregždę, griežlę ir rudanugarę klastą.

Dienvidkurzemės paukščių sąrašas_spausdinimui

Jūrinis erelis

Šiek tiek mažesnis už pilkąjį garnį, stambus paukštis, plunksnos išmargintos maskuojančiomis gelsvai rudomis dėmėmis. Suaugusių paukščių viršugalvis rusvai juodas, per barzdą eina juosta. Patinų rujos šauksmas labai savitas – tai duslus ir toli girdimas garsas, tarsi vėjo pūtimas dideliame tuščiame butelyje. Balsingai aktyvūs daugiausia sutemus ir naktį.

Biotopas – seklūs, nendrėmis apaugę įvairaus dydžio vandens telkiniai: ežerai, žuvų tvenkiniai, kartais – bebrų tvenkiniai miškuose. Dažniausiai maitinasi dieną, kartais ne nendrynuose, lėtai vaikščiodamas arba laukia sustingęs, o paskui žaibiškai sutveria grobį. Daugiausia minta žuvimis, varlėmis, vabzdžiais (laumžirgiais) ir mažais žinduoliais.

Patelė lizdą suka ant žemės iš nendrių ir nendrių lapų, gerai paslėptą tankiuose nendrynuose. Migruojantis paukštis, žiemojantis pietvakarių Europoje. Kai kurie individai taip pat žiemoja netoli neužšąlančių vandens telkinių Latvijoje.

(Latvijos vandenų paukščiai. Ryga: LOB, 1999 m.)

Remeza

Daug mažesnė už didžiąją zylę. Galva ir kaklas labai šviesūs – pilkšvai balti, su plačia juoda juosta, einančia nuo kaktos per akis iki ausies. Nugara ir pečiai kaštoniniai, pilvo pusė gelsvai ruda, krūtinė rausvai ruda, išmarginta tamsiai rudomis dėmėmis.

Biotopas – dažniausiai pelėtos ežerų, tvenkinių ir upių pakrantės, apaugusios beržais, gluosniais, karklais ir nendrėmis.

Minta smulkiais vabzdžiais, vorais, vandens bestuburiais ir augalų sėklomis. Po perėjimo dažniausiai aptinkama nendrynuose, kur pavieniai paukščiai ar būriai maitinasi sėklomis nendrių šluotelėse.

Patinai iš karklų, tuopų, švendrų ir kitų augalų žiedadulkių suka būdingą uždarą lizdą su įėjimo vamzdeliu. Lizdas tvirtinamas prie lanksčios beržo, gluosnio ar karklo šakos galo, dažniausiai virš vandens ar liūno.

Žiemoja Vidurio ir Pietų Europoje, nedaug jų yra ir Latvijoje bei kitose Rytų Europos šalyse.

(Latvijos vandenų paukščiai. Ryga: LOB, 1999 m.)

Juodoji žuvėdra