Priediena senkapiai
Priedienos senkapiai, dar vadinami Priedieniu, yra didžiausia kapavietė (15,66 ha) Gruobinios archeologiniame ansamblyje. Šioje vietoje rasti kuršių plokštiniai kapai ir skandinavų pilkapiai. Dėl išsamių ir ilgalaikių tyrimų (archeologiniai kasinėjimai atlikti 1839, 1895, 1929–1930, 1943, 1951, 1957, 1984–1988 m.) galima teigti, kad iš pradžių čia galėjo būti apie 2000 kapų. Priedienos senkapiuose aptikta geležies amžiaus laidojimo tradicijų, susijusių su kuršiais ir skandinavų atvykėliais, taip pat stebėta kultūrų tarpusavio įtaka – kuršių kapuose aptikta skandinavams būdingų senienų ir ornamentų, o skandinavų kapuose – kuršių kultūros bruožų.
Tai, kad kuršiai ir skandinavai čia, Grobinėje, apie 200 metų gyveno greta, liudija faktas, jog atvykę skandinavai savo kapus įrengdavo šalia jau esamų kuršių kapų.
Pilkapiai
Likusią Priedieno senkapio teritoriją užima platus 7. a. vidurio –9 a. pradžios pilkapių laukas, kuris siejamas su atvykėliais iš šiuolaikinio Vidurio Švedijos regiono.
Senkapyje užfiksuota apie 430 pilkapių, kurių skersmuo yra 3–15 m, o aukštis – 0,1–1,4 m, tačiau jų pradinis skaičius buvo gerokai didesnis. Ištirta apie 110 pilkapių. Kiekvienas pilkapis paprastai skirtas vienam mirusiajam, tik retais atvejais rasti du palaidojimai.
Mirusieji daugiausia buvo laidojami sudeginti. Kremacijos liekanos – sudegę kaulai, anglys ir įvairūs daiktai – buvo dedamos į ovalias ar apvalias duobes, kurių dydis vidutiniškai siekia 0,5–1,75 m, o gylis – 0,1–0,8 m. Virš duobių buvo supilamas smėlio pilkapis.
Lygios kapavietės
Šiaurės rytinėje kapinyno dalyje ištirta apie 30 lygių degintinių (kuršių) kapų. Laidojimai šioje vietoje vyko ilgą laikotarpį – nuo 3. iki 7./8.a. ir tęsėsi net iki 5.-8. a., pasibaigus skandinavų bendruomenės egzistavimui. Dauguma rastų kapų datuojami 5.-7./8. a. Šie degintiniai kapai pasižymi kremuotų palaikų užkasimu stačiakampėse duobėse (apie 2,5 × 1 m dydžio ir 0,3–0,8 m gylio).
Kartu su palaikais į kapus buvo dedami kuršių kultūrai būdingi ginklai (ietigaliai), darbo įrankiai (kirviai, dalgiai, peiliai, galąstuvai, verpimo verpstės svareliai ir kt.), papuošalai (įvairių formų smeigtukai, gintaro ir stiklo karoliai, spiralės formos žiedai ir kt.), taip pat miniatiūriniai moliniai indeliai. Šalia kapų kartais buvo dedami akmenys, formuojant eiles ar puslankius.
Radiniai
Vienas svarbiausių artefaktų, rastų Priedienos senkapiuose, – akmeninė stela su išgraviruotu vandens paukščio atvaizdu. Tokios stelės buvo statomos mirusiesiems pagerbti ir yra būdingos 6–7 a. Gotlandui. Ši stela yra unikalus radinys Rytų Baltijos regione. Už Gotlando ribų tokios stelės aptinkamos itin retai, o Grobinės stela yra seniausias tokio tipo objektas už Skandinavijos ribų.
Ši stela eksponuojama Liepojos muziejuje, o ją taip pat galima apžiūrėti 3D formatu internetu.
Žiūrėti Grobinės stelą 3D
Dabartis
Priedienos senkapių teritorija buvo sunaikinta 19 a., statant klebonijos kompleksą. 20 a. antroje pusėje šioje vietoje buvo pastatyti gyvenamieji namai, arklidės ir ūkiniai pastatai. Šiuo metu dalis kapinyno teritorijos naudojama kaip ganyklos, tačiau kita dalis išliko nepažeista.
VIDEO GUIDE ENG subtitles
Priedienos kapinynas yra Grobinės archeologinio ansamblio dalis, o šis kompleksas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo Latvijos nacionalinį sąrašą.
