Atkalnu senkapiai

Grobiņas pagasts, Dienvidkurzemes novads

Atkalnu senkapiai yra Gruobinios – Priekulės kelio pietinėje pusėje, maždaug 500 m į rytus nuo dabartinės Gruobinios miesto ribos.

Senkapiuose yra iki šiol surasta seniausia kapavietė Vakarų Kuržemėje – 1988 metais kapinyne po žemės sluoksniu, kuris susidarė kuršių kapavietės egzistavimo metu, daugiau, kaip 1 m gylyje surasta žmogaus kaukolė ir griaučiai – tai maždaug 20-25 metų amžiaus moteris, gulinti ant kairiojo šono, galva nukreipta į šiaurės rytus. Šalia surasta keletas akmeninių padargų, kurie kartu su kapo duobės sandara leidžia šią kapavietę priskirti vėliajam neolitui (2-ojo tūkstantmečio prieš mūsų erą pirmoji pusė arba vidurys) ir susieti ją su virvelinės keramikos kultūra.

Archeologiniai kasinėjimai atskleidė ir vėlesnius degintinius kapus bei griaučių kapus, kurie datuojami 6-7 a. ir 11-12 a. Įdomu, kad senienos, kurios buvo dedamos į kapą, yra labai įvairios. Tai ir kasdieną naudojami daiktai, ir simboliški daiktai, susiję su religiniu kultu, pavyzdžiui, kirvis buvo ne tiktai ginklas arba darbo įrankis, bet daugeliui tautų taip pat gerai žinomas dievo Perkūno atributas.

Gruobinios archeologinį ansamblį sudaro keli vieno laikotarpio archeologijos paminklai: Gruobinios piliakalnis (Skabaržo kalnas) ir senamiestis, Gruobinios viduramžių pilis su bastionais, Priedieno senieji kapai, Atkalnų senieji kapai, Smukumų senieji kapai ir Puoranų (Pūranų) kapai, kompaktiškai išsidėstę Gruobinioje ir jos apylinkėse. Šie paminklai daugiausia datuojami VII–IX a. ir siejami su įspūdinga skandinavų kolonija, kuri kaip Seeburg (Jūrpilis) minima ir IX a. rašytiniuose šaltiniuose.

Gruobinios archeologinis ansamblis yra autentiškas; tai labai gerai išlikusi daugiausia vikingų laikų archeologinių vietų bei struktūrų visuma. Archeologinių kasinėjimų metu gauta materiali medžiaga ir jos įvairovė rodo, kad Gruobinia buvo viena iš savo laiku reikšmingiausių vikingų pasaulio vietų Baltijos jūros rytinėje dalyje. Todėl Gruobinios archeologinio ansamblio paminklai įtraukti į transnacionalinę serijinę nominaciją „Vikingų laikų vietos Šiaurės Europoje“ UNESCO Pasaulinio paveldo sąrašui.