Dunalka Alkakalnis

Dunalkos Šventasis kalnas yra unikalus įtvirtintas objektas. Jis buvo įrengtas ant nežymiai nuožulnaus kalno, kurio tik rytinis šlaitas ir pietvakarinė dalis yra kiek statesni – čia upelis išgraužė griovą. Šiaurinė pusė nuo aplinkinės lygumos yra atskirta triguba griovių ir pylimų sistema, kurios viduryje yra įėjimas. Taip susidaro apvali aikštelė, kurios skersmuo apie 60 metrų. Aplink aikštelę su pertrūkiais driekiasi nedidelis pylimas.

Šios įtvirtintos vietos išskirtinumas yra tai, kad pylimuose esantys tarpai rodo, jog čia buvo kelios įėjimo vietos. Augustas Bielenšteinas aprašė šešis tokius įėjimus, tačiau tik keturi iš jų yra neabejotinai patvirtinti. Teigiama, kad ant kalno kadaise buvo rengiamos saulėgrįžos – Joninių – apeigos. Tačiau nėra aišku, ar vieta buvo naudojama religiniams ritualams, ar turėjo karinę paskirtį.

/Ernests Brastiņš (1892–1942) apie Dunalka Alkakalni/

Augustas Bielenšteinas (1826–1907) užrašė padavimą, kuris leidžia manyti, kad ši vieta galėjo būti piliakalnis:

"Senais laikais ant šio Alkakalnio stovėjo pilis, kuri vėliau nugrimzdo, o išliko tik kamino viršūnė. Ant jos dažnai matydavo tupintį gaidį, kuris rytais giedodavo. Kartą berniukas piemuo buvo nuleistas į kaminą su virve, tačiau dingo, o atgal buvo ištrauktas tik tuščias krepšys." (Mag. XIV.)

Istoriniai šaltiniai šį vietovardį mini kaip Duvenelliken (1253), Duvenikes, Duvēnalken ir pan.