Aizputės Septintosios dienos adventistų bažnyčia
Kalvenes iela 38a, Aizpute, Dienvidkurzemes novads
+371 29720361
Pamaldos šeštadieniais:
11:00 – Biblijos studijos (Šabo mokykla)
12:15 – Pamokslas
Aizputės bendruomenė įkurta 1916 m. rugpjūtį. Aizputės bendruomenė buvo aktyvi misijoje, organizavo kursus nariams, kaip mokyti Biblijos pamokas. Nariai įprastai keldavosi valanda anksčiau ryte, kad galėtų skaityti Bibliją. Pirmaisiais bendruomenės gyvavimo metais teko patirti daug sunkumų ir netikrumo dėl ateities, nes valstybės politinė padėtis buvo nestabili.
1925 m. vasarą Aizputės apylinkėse dirbo knygnešiai Augustas Baķis ir Pėteris Krėsliņš. Jie rašė: „Džiaugiamės galėdami liudyti, kad mūsų nauja knyga „Pranašystės ir istorija“ iš tiesų yra laiku tinkamas maistas. Susitinkame žmonių, kurie laukė būtent tokios knygos. Visur randame žmonių, įsitikinusių, kad gyvename paskutiniais laikais. Džiaugiamės šia galimybe dirbti su nauja knyga ir tikime, kad Dievas dosniai palaimins mūsų pastangas.“
1936 m. pradžioje bendruomenėje buvo 42 nariai. 1937 m. reikalavimas turėti daugiau nei 50 narių pastatė Aizputės bendruomenę ties likvidavimo riba, bet buvo nuspręsta susijungti su mažesne Kuldigos bendruomene, o jos nariai buvo įtraukti į Aizputės sąrašus.
Sovietų laikais mokytojai inspektavo Aizputės adventistų bendruomenę, kad tikrinant būtų užtikrinta, jog mokiniai ir jaunimas nelanko pamaldų. Liepojos bendruomenės darbuotojai retkarčiais aptarnaudavo Aizputę, bet bendruomenė dažniausiai tvarkėsi pati – pamaldose tarnavo vyresnieji ir išrinkti mokytojai. Narių skaičius, palyginti su tarpukariu, šiek tiek išaugo. Buvo rengiami koncertai, švenčiamos bendruomenės sukaktys. Didelę reikšmę stiprinant bendruomenę turėjo Eduardas ir Vaira Dambergiai.
Bendruomenės vyresnysis Eduardas Dambergis buvo minimas turistiniuose giduose, nes aplink savo namus statė malkų pilis, kurias lankė turistai. Jis sakė: „Tūkstančiai žmonių galėjo matyti, kad esame Dievo vaikai! Visa tai prasidėjo netyčia, renkantis malkas. Kiek daug fantazijos galima įžvelgti šiame paprastame dalyke! Malkų rietuvės pamažu parodė žmonijos istoriją nuo Edeno iki dabartinių laikų. Tokia malkų „tvora“ aplink sodą gali simbolizuoti prarastąjį Edeną. Milžiniškos pilys su bokštais ir balkonais – tai žmonių supratimo „tobulybė“, kuri galiausiai sudegs, kaip ir visa žmonių tobulybė, bet Naujoji Jeruzalė bus pastatyta iš tobuliausių medžiagų.“
1990 m. bendruomenė įsigijo nuosavybę Kalvenes g. 38a, buvusią stačiatikių bažnyčią. Ji buvo suremontuota ir pritaikyta bendruomenės poreikiams, o nuo 1990 m. lapkričio bendruomenė renkasi šiose patalpose.