LITPūsk, vėjeli, nešk laivelį – nunešk Pietinės Kuržemės žemelėn!
Šiame aštuonių nuovadų krašte prasideda Latvija. Čia vėjas nenuilsdamas į krantą gena jūros bangas, o takai ir takeliai miškais, šilais ir giriomis skuba kalvų kalvelių link. Čia upių vingiai ir slėniai mena nelengvą kuršių ir vikingų dalią, o akys raibsta nuo velnioniško čionykščių apdarų margumo. Iš kur tiek riedulių didžiulių čia? Tai sužinos tik tas, kurio keliai į Pietinę Kuržemę atklys. Čia moterų kalboj kaip natos platieji „e“ skamba, o vyrai pagal protėvių papratimą rūko žuvis ir ant stalo su šviežiai kepta duona bei baltu sviestu patiekia. Dažnam smalsu, kodėl tie Kuršo žmonės tokie keisti, kodėl jie „skrydžiui šoko“ nuo bažnyčios stogo, o požemių takais iš pilies į bažnyčią ir į smuklę traukė! Atvažiuok, jei nori visa tai sužinoti! Apie tai papasakos gal kiek rūstoki, bet labai nuoširdūs Pietinės Kuržemės miestų bei kaimų žmonės. Paslaptinga, neatrasta ir įvairi – tokia tad ta Pietinė Kuržemė!
