Ezerskolos aukos akmuo ir aukojamoji liepa
Anksčiau, kai Kuršėje gyveno kursai (viena iš baltų genčių), šventovės ir kulto vietos, kur buvo galima pasisemti energijos, nebuvo uždaros erdvės. Gamtoje jie buvo rasti kaip šventi miškai, giraitės, medžiai, kalnai, vandenys ir uolos, kuriems buvo priskiriamos antgamtinės galios. Kalniškio apylinkėse, šiauriniame Papės ežero gale, senovėje buvo keletas kuršių šventovių. Ezerskolos aukos akmuo – vienas iš jų. Tai senovinė garbinimo vieta.
Aukų akmuo yra plokščias, 3 m ilgio, 2,4 m pločio ir 0,9 m aukščio. Jo apimtis 8,6 m. Akmuo yra ypatingas ir daug energijos turintis objektas, nes jis yra devynių adrų sankirtoje. Teigiama, kad tai energetiškai galingiausias Kuržemės akmuo. Akmenyje yra tam tikros vietos, kur reikia atsistoti ar atsigulti, norint numalšinti stresą ar gydyti įvairius negalavimus. Šiuo metu akmuo pripažintas valstybinės reikšmės archeologijos paminklu ir kulto vieta.
Aukų akmuo yra buvusio Ezerskolos senojo dvaro parko teritorijoje. Pasakojimai byloja, kad čia buvo ir šventa giraitė – taip pat viena kurų kulto vietų. Svetbirže išaugo devyni ąžuolai, pasodinti grupėmis po tris, formuojant sodinukus aplink akmenį. Šiuo metu iš devynių ąžuolų išlikę tik penki dideli medžiai. Pasak žmonių, tose vietose, kur buvo dingę ąžuolai, pasodinti nauji ąžuolai. 20 metrų nuo Upurakmens į ŠR yra ir vadinamoji Upupliepa. Tai didelė liepa, kurios apimtis – 5,15 m
Šiandien prie aukojimo akmens lankytojai dažnai palieka pinigus ant akmens – tai savotiška mūsų protėvių aukojimo tradicijų tąsa.